- vyresnis
- 2 vyrèsnis, -ė smob. (4), výresnis (1); SD166,144,196, SD23,122, H153,183, R194,384, MŽ257, Sut žr. vyresnysis: Lakštas, nuog vyresnių duotas, dėl apgynimo nuog priešinyko SD59. Įnešk tims vyresnìms i padėk tus baltinius Akm. Ans pasiėmęs rašyti – pareina tas ano vyrèsnis Gd. Ji „Line“ buvo koks tę vyrèsnis Jrb. Ta žmona kiaulių fermo[je] dirba kokia vyrèsnė Sd. Pats buvo staršina, tuo vyresniù Krt. Vokiečių vyrèsnis norėjo tą tiliponą pasistatyt Jnk. Kožno kaimo buvo výresnis Dg. Kiekvienam kaime buvo vyrèsnis – seniukas (kerdžius) Mšk. Kunigas iš savo galvos nepasakis, ale jam [įsakymas] nuog vyresnių̃ atejo, nuog švento Tėvo Eiš. Jis pastatė mane výresniu Kls. Pasiskundė vyresniám – tas kaušą jai iš rankų [ištraukė], pykš pykš saldokui per šikinę, ir vė[l] pliumpt pienan Švnč. Kiti išėjo atostogų, tai jis dabar vyrèsnis Mžš. Jis buvo vyrèsnis ant dvaro Sdb. Į Vilnių nujosiu, vyresniu pastosiu LTR(Klvr). O kai aš išjosiu, vyresniu pastosiu – visą vaiską muštravosiu LTR(Smn). Karelė[je] linksmus visų vyresnių vyresnis D73. Klausykiat tų, kurie vyresni yra Mž31. Apsaugok Bažnyčios tarnus ir chrikščionystės vyresnius Mž570. Atvadino Mozėšius Aaroną ir jo sūnus, ir vyresnius Izraelio su tavimi BB2Moz17,5. Vyresnis medžioklių D.Pošk. Ministrai su vyresniais susirinkimo turi vietoj priderančioj aba surinkime užusėst PK 204. Koksai yra karalius arba výresnis miesto, tokie ir miesčionys DP60. Výresniem ant žmonių tavų nekalbėsi piktai arba nekeiksi DP191. Anuo metu bylojo Jėzus miniosp žydų ir vyresniump kunigų Ev. Jis rods nor vyresnis būti, viešpatauti R201, MŽ267. Bylojo Jėzus vyriausiump kunigų ir urėdnikump Bažnyčios, ir vyresniump, kurie ant jo atėję buvo VlnE192. Kazokų vyresnis Šlč. ^ Koks toks vyresnis, noris iš pupų nevaromas S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.